Vėžys ir ekologija:keli sąlyčio taškai.

Tai, kad vėžys – mūsų laikų rykštė, žinome visi, nebūtina sekti statistikos. Ši klastinga liga vis dažniau retina artimųjų ir giminių ratą. Kas lėmė, kad XXI a. išaugo vėžinių susirgimų skaičius? Ar įmanoma atsakyti, kas sukelia vėžį?

Ne visi navikai – vėžys

Vėžiu vadinama apie 100 skirtingų susirgimų. Vėžiu susergama tada, kai ląstelės ima elgtis nenormaliai – ima nekontroliuojamai daugintis. Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, o ląstelės dauginasi dalydamosi tik tada, kai to reikia. Šis tikslus ritmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis, kai to nereikia, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys vadinamas naviku. Navikas gali būti gerybinis arba piktybinis.

Gerybiniai navikai nėra vėžys. Jie gali būti šalinami ir dažniausiai daugiau nesikartoja. Gerybinių navikų ląstelės neplinta į kitas kūno vietas. Šie navikai paprastai nekelia pavojaus gyvybei.

Piktybiniai navikai – tai vėžys. Vėžio ląstelės skverbiasi ir žaloja aplinkinius audinius bei organus. Jos gali ištrūkti iš piktybinio naviko ir patekti į kraujotaką arba limfinę sistemą. Taip navikinės ląstelės iš pirminio naviko kraujagyslėmis ir limfagyslėmis pasklinda į kitus organus. Atokiai nuo pirminio naviko išsiplėtoję navikai vadinami metastazėmis.

Amžiaus rykštė

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai habilituotas daktaras Ričardas Rotomskis sako, kad vėžinius susirgimus lemia genetiniai pažeidimai, kuriuos sukelia įvairūs aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai. „Atmosferoje atsirandančios ozono skylės praleidžia daugiau ultravioletinių spindulių, dažnėjantis saulės aktyvumas prisideda prie tų genetinių pažeidimų. Pats žmogaus gyvenimo tempas neišvengiamai greitėja, mes imame nieko nebespėti, tad viską bandome kompensuoti maisto papildais, net į poilsį ar miegą žiūrime atsainiai, neskiriame tam užtektinai ir reikiamo dėmesio. Taigi organizmas išmušamas iš tinkamo ritmo, o tai didina vėžio tikimybę. Kitaip sakant, vėžys yra tiesioginis mūsų visuomenės nuovargio rezultatas“, – aiškina R. Rotomskis. Iš tiesų statistika rodo, kad vėžio apraiškos intensyvėja kartu su mūsų ritmu.

VOUI vėžio apskaitos skyriaus vedėja Giedrė Smailytė sako, kad nuo 1995 iki 2005 metų vyrų susirgimų skaičius padidėjo nuo 5874 iki 8243 naujų vėžio atvejų per metus, o moterų naujų vėžio atvejų skaičius padidėjo nuo 5849 (1995 metais) iki 7881 (2005-aisiais).

Išeitis – ekologiškas gyvenimo būdas

Specialistai teigia, jog iki 50 proc. vėžinių susirgimų būtų galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą. Visų pirma reikėtų atsisakyti rūkymo ir sureguliuoti mitybą: didinti vaisių ir daržovių racioną, valgyti mažiau, bet dažniau, rinktis maisto produktus be dirbtinių konservantų ir kitų priedų. Patariama sumažinti raudonos mėsos (kiaulienos, jautienos) vartojimą. Tai ypač taikytina rūkytiems gaminiams, dešroms, mėsos subproduktams. Ir, žinoma, labai svarbu mankštintis, treniruoti širdį, sąnarius, „vėdinti“ plaučius. Dėl to visai nebūtina užsirašyti į brangų sporto klubą. Paprastas kasdienis pasivaikščiojimas gamtoje, nesudėtingi mankštos pratimai namuose nekainuoja. Vasarą specialistai patartina vengti ultravioletinių saulės spindulių: derėtų naudoti apsauginius kremus, akinius, būti pavėsyje.

http://www.alfa.lt/straipsnis/13082669/Vezys.ir.ekologija..keli.salycio.taskai=2011-11-24_13-27/